|
POPIEIUS PRANCIŠKUS „Kai meldiats, sakykite TVE MS“
I ital kalbos vert Audrius Musteikis. – Vilnius: Katalik pasaulio leidiniai, 2018. – 136 p.
Jeigu meldiantis neitariamas odis „Tve“, jeigu jis nesismoninamas, melsti nra manoma. K a meldiu? Visagal Diev? Jis pernelyg toli, tokio nepajgsiu pajusti alia. K meldiu? Kosmin diev? Pastaruoju metu pasidar madinga melsti kosmin diev: tai „lengvajai“ kultrai labai bdinga politeistin samprata... Tu turi melsti Tv! „Tvas“ – tvirtas odis. Tu turi melsti t, kuris tave sukr, dav tau gyvyb. Visiems j dav, taip, bet „visi“ – tai pernelyg anonimika. Dav j tau, dav j man. Juk tai Jis tave lydi tavame kelyje: pasta tavo gyvenim, ino, kas jame gera, kas nelabai. Jei maldos nepradsime iuo odiu, itartu ne lpomis, bet irdimi, negalsime melsti „krikionikai“. Turime Tv. Labai arti – Jis mus apkabina. Vis savo sielvart, visus rpesius patikime Tvui: Jis ino, ko mums reikia. Bet kaip suprasti – „Tvui“, kieno tvui? Mano? Ne: ms Tvui! Kadangi a nesu vienintelis vaikas, n vienas i ms nra toks, tai jeigu nemoksiu bti brolis, vargiai stengsiu tapti io Tvo vaiku, nes Jis – vis Tvas. Mano Tvas, tikrai taip, bet taip pat ir kit, mano broli. Ir jeigu a nesu susitaiks su savo broliais, negaliu sakyti Jam „Tve“. Nemanoma melsti, jei tavo irdyje – prieai, jei tavo irdyje – broliai, kurie tau yra prieai.
Nelengva, pasakyti „Tve“. „Tikra tiesa. Negali sakyti „ms“, nes mano brolis, mano prieas man padar t ir an, ir apskritai... Jie eis po velni, man su jais ne pakeliui! Bet Jzus paadjo mums Šventj Dvasi: tai Jis mus moko, kaip i gilumos, i irdies pasakyti „Tve“ ir kaip pasakyti „ms“. Papraykime Šventosios Dvasios, kad imokyt mus itarti „Tve“ ir kad stengtume itarti „ms“, susitaik su visais savo prieais.
Ši knyga tai popieiaus Prancikaus pokalbis su tvu Marco Pozza apie mald Tve ms. Jzus perdav j mums ne kaip formul kreiptis Diev: ja esame kvieiami kreiptis Diev, kad atrastume save paius ir gyventume kaip tikri Jo vaikai, o tarpusavyje – kaip broliai. Jzus mums rodo, k reikia bti mylimiems Tvo, atskleidia, kad Tvas trokta ilieti mums t pai meil, kuri i aminybs lieja savo Snui. Todl tikims, kad kiekvienas, tardamas „Tve ms“, vis tviriau sitikins ess mylimas, vis geriau supras, kad jam atleidiama, kad j vilgo Šventosios Dvasios rasa, ir sugebs savo ruotu mylti bet kur kit brol, bet kuri kit seser ir jiems atleisti. Šitaip pradsime numanyti, kas gi yra rojus.
www.katalikuleidiniai.lt |